Kadangi vandenilio tiekimo kuro elementų transporto priemonėms infrastruktūra yra, vandenilio degalinių skaičius nuolat didėja, o visame pasaulyje vyksta įvairios demonstracinės veiklos. Šios statybos ir demonstracinės operacijos sukaupė daug duomenų ir patirties ateičiai.
Ankstyviausią vandenilio degalų stotį galbūt galima atsekti devintajame dešimtmetyje Los Alamose, JAV. Tuo metu Alamos nacionalinė laboratorija pastatė stotį, kad patikrintų skysto vandenilio kaip kuro tinkamumą. Nuo to laiko buvo pastatyta vis daugiau vandenilio degalinių. „FuelCell Today“ duomenimis, iki 2006 m. visame pasaulyje buvo pastatyta daugiau nei 140 vandenilio degalinių. Šiaurės Amerika turi didesnę naujai pastatytų vandenilio degalinių dalį visame pasaulyje, o tai rodo spartesnę plėtrą. Tuo tarpu kiti Europos regionai, išskyrus Vokietiją, taip pat paspartino vandenilio energetikos infrastruktūros tyrimus ir statybas. Jungtinėse Valstijose planuojama daugiau nei 40 vandenilio degalinių, kurių didžioji dalis yra. Norvegijoje, Italijoje ir Kanadoje planuojama po 5–7 vandenilio degalines. Numatoma, kad vandenilio energetikos plėtra šiose šalyse ateityje taip pat paspartės.
